Strawberry fields forever. . .
Taip. . . Amžina meilė, amžinas grožis, amžinas gėris, amžina taika. . . . . .
Ir šiaip laaaabai faina. :D
O varge. Po šešių dienų man 17.
Išaugu iš škacukės amžiaus. Yaba yaba dooo. . .
Nors tiesa pasakius, kai iš penkiolikinės tapau šešiolikine, pasikeitė mažai kas. . . Tik skaičiukas tapo solidesnis. Na o štai mąstymas per vieną naktį retai kada pakinta kardinaliai. Jis man keičiasi laipsniškai, lėtai, kasdien. Tai priklauso nuo naujų patirčių, nuo sukrėtimų, nuo aplinkos, nuo naujo suvokimo, žinių. . . Sunku paaiškint. Tik tai mane ir paguodžia, kad viskas, ką aš patiriu, man duoda kažkiek proto. Rimtai. Vaikystėje svajojau būt labai protinga.
Būdama kokių penkerių, aš sumąsčiau, kad būsiu mokytoja. Užkrečiantis ėvų pavyzdys. . . :D Šešerių jau norėjau būt mokslininke. Ir pirmas darbas buvo surašinėt močiutės vištas, kates ir šunį. Vėliau buvau pamišusi dėl dinozaurų. Septynerių sugalvojau, kad būsiu chemikė (nes dar nežinojau kas tai per mokslas :D). Tad pasidariau laboratoriją. Paskui sugalvojau būt archeologe. Ir kiaurą vasarą prasėdėjau ant žvyro krūvos ieškodama fosilijų. (Kriauklyčių akmenyse tikrai yra. Ir nemažai.) Paskui panorau kur nors Afrikoje dirbt zoologe. . . Paskui norėjau būt modeliuotoja. :D Tada vėl grįžau prie istorijos. Tik jau senųjų civilizacijų. O ypatingai pamišau dėl Kinijos ir Egipto. . . O penktoje klasėje, kai nusibodo mokytis hieroglifus, graikų mitologiją ir egiptiečių dievybes, supratau, kad svajoju apie psichologiją. Arba psichiatriją. . . Tačiau tačiau. . . Su matematika man ne kas. Tad net nebežinau ką daryt. . . Vasarą sugalvojau, kad jei niekur neįstosiu, išvažiuosiu į Afriką savanoriaut. Mama vos nenualpo. Bet rimtai būtų gera patirtis. Pagaliau padaryčiau kažką gero ir prasmingo. . .
Prirašiau čia ne į temą. . . Hm m m . . . :D
Ir tiesą pasakius, aš nežinau prie ko čia tos srawberry. . . . . . . . :DD
2 komentarai:
Kietai čia, nes ir aš nepagavau prie ko čia tos strawberries. :D
P.S. nedrįstu pasigirti tokia gausybe nebanalių profesijų. Aš kažkada norėjau būti mokytoja. Gal kokius 5 metus... Tada teisėja (savaitę taip gal ir panorėjau. Po to supratau, kad Lietuvoje per daug nusikaltėlių ir, kad jei priimsiu kokiam šului nepalankų sprendimą - mane nušaus). Po to gal tris metus nieko nenorėjau, o dabar noriu žurnalistikos. Tik abejoju ar man tai sekasi.
:DDD Žinai, prie paweiksliuko. To arabo(O gal kurdo?) spanguolių aruode :DDD nežinau. ta daina galwoj skambėjo ir tiek. . . ;p
Aš išdrįsau. . . :D
Na kodėl, tu fainai rašai :) Bet žurnalistas turi būt velniškas naglas, landus ir bebeimis. . . Ir aš apie tą žurnalistiką mąsčiau. . . Bet bijau. Nors. . . Hm hm hm. . . :)
Rašyti komentarą