Nevermind

Kas, po galais, gyvenimą paverčia tiesiog dideliu šablonų rinkiniu? Kam? Kodėl?

O gi mes patys. Kad būtų patogiau, kad ramiau miegotųsi. . . Nusibodo. Nusibodo, kad to negalima daryt, nes negražu. Šito, nes žmonės nesupras. Ano negalima, nes tai netinka prie veido. Kito, nes visi juoksis. Ypač provincijoj. Tad ir darom tai, kas madinga. Vienaip ar kitaip. Nors pagalvojus, o gal man tiesiog prie širdies tai. Ir visai ne dėl to, kad būtent tai patinka dar milijonui. . . O kas jei ir taip? O gal tiesiog norim geriau atrodyt prieš tuos, kurie šalia. . . O gal sekam kažkokio korifėjo pėdomis. Beždžioniaujam. Ir aplamai, kuo vyresnė darausi, tuo labiau man atrodo, kad gyvenu didelėj nesąmonėj. Nemoku paaiškint. . . Nežinau. Kažko trūksta. Kažko esminio. Pilnatvės. . . Bet kartu netrūksta nieko. Tik pasaulis dažnai panašėja į didelį farsą. Tenka blefuot. Vaidint, kad žinai, nors nė velnio nenutuoki kas dedasi. Ir apima didelis pyktis, kai supranti, kad tu daug kam neturi nė menkiausios įtakos. Tu negali nieko. Bejėgiškumas, liūdesys, tuštuma ir neteisybės kartėlis burnoj. . .

Tai , turbūt, yra gyvenimas?

*

Ai. Tiek to. Iki skausmo nuvalkiota filosofija. . .

*

Tai va. Šiandien sužinojau super ultra mega plius gerą naujieną! Kitą savaitę jau turėsiu gitarą!!! Jėėėė! Bliamba, kaip smagu! Tiesa, ji bus ne mano. Nuomota. Mamos kolegės sūnus išvažiuoja ir gali išnuomot ką nors tą vokišką šedevrą!;]

*

Gaila nagų. :D Rimtai. Dabar visi gražūs, kaip kokios fifos. O man vistiek gaila. Bet dėl gitaros tai ir ausį galima nusipjaut. . . ;D

*

Labai noriu pakeliaut po pasaulį. Būtinai nuvažiuosiu į Afriką, Braziliją, Islandiją, Naująją Zelandiją, Australiją. . . Ir dar kur nors. Kada nors. Tikrai nuvažiuosiu. Nes labai jau noriu. O ko labai labai užsimanau, visada padarau. Anksčiau ar vėliau. Taigi.

O mama jau panikuoja, kad pasigausiu maliariją, cholerą arba marą ir numirsiu kur nors Afrikos savanoj, nusikamavus, vieniša ir apleista. . . Taaaip. . .