Laisvė. Saldus žodis. Saldus potyris. Saldus jausmas. Jausmas, kad pasaulis yra Čia. Visados. Ir Dabar. Ir kad jis su tavim. Jis aplink tave. Ir kad niekas niekas visoje saulės sistemoje, nusidriekusioje milijardus šviesmečių į juodą nežinią, negali tau sukliudyti. Sukliudyti norėti. Norėti pajausti. Pajausti tai. Tai ko dar niekada nejautei. Arba jautei. Argi tai svarbu- jautei ar ne? Juk kiekvienas dabar yra unikalus- vienintelis toks ir nepakartojamas kaip pirma meilė, pirmas žodis, pirmas suvokimas. . . Artimas, tolimas, šviesus, tamsus, spalvotas, pilkas, žėrintis, švytintis, triukšmingas, tylus, įstabus, nematomas, ir dar milijonas epitetų saldžiajam dabar. . . Laisvė išreikšti save. Laisvė gyventi. Laisvė džiaugtis. Laisvė daryti tai, ką tu nori. Laisvė nieko nebijoti. Laisvė keistis. Laisvė kurti. Laisvė mylėti.
Yra ir absoliuti, svaiginanti laisvė. Retas kuris gali patvirtinti bent kartą jutęs ją savo gyslose. Ji abstrakti ir ji baugiai arti utopijos. Bet ji egzistuoja. Kažkur. Ji privalo egzistuoti. Privalo. . .
Nesijaučiu laisva. Niekaip neatsikratau dogmų ir stereotipų naštos. Ir tai tikrai slegia. Kai pamąstai. Kai suvoki, kad nesi ir niekada nebūsi tokiu žmogum, kad jaustumeisi visokeriopai patenkintas savimi. Vistiek kažką įskaudinsi, su kažkuo susipyksi, kažko nesugebėsi, nepastebėsi, arba nepatiksi.
Taip jau yra. . .
Svarbiausia, kad prigimtinė teisė jaustis laisvam gyventų su mumis. Pasąmonėje. Mintyse. Bet mes jos bijom. Ją slopinam. Kad nebūtumėm atstumti, nesuprasti ir pajuokti. O galų gale, žmonės labai skirtingai traktuoja laisvės sąvoką. . .
Laisvė. Dar ne dabar. Dar reikia suaugt. . . Nugalėti savo baimes. Įveikti stereotipus. Pavirst į asmenybę. . .
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą