Vis dar susukta. Ir bėginėju po namus gracinga kaip gyvoji ikona, felčerė Renačiukas. . . Meniškai pakreipus galvelę, susivėlus, mąsli. . .
Mama pradžiugino: "Turiu vaistų!"
Aš nudžiugau: "Ačiū dievui. Duok!"
Mama nuliūdino: "Nežinau kurie. . ."
Aš nustebau: "Ta prasme? . . "
Pasiteisino: "Nusipirkau be dėžutės. . ."
Aš paklausiau: "Tai gal bent užrašei?"
Mama pasiteisino: "Pamiršau. . ."
Pamėginau laimę - atsidariau vaistų stalčių ir panaršiau. Radau milijoną plius vieną lapelį be jokios nuorodos. Apart pavadinimo. Kurie, sakyčiau, įmantroki. Tad ir žinok žmogau, kuris čia nuo surakinto sprando, o kurie nuo trydos.
Susinervinau.
Padariau Nd. Aš šaunut šaunutėlė. Naaa, beveik padariau. T.Y. rusų nedariau. Bet netgi super sąžiningai atlikau lietuvių nd. Visus. Net Škėmos teksto suvokimą moduliui. Ir skaitinių pamąstymą parašiau. Pagal Bairono "Kainą". Lietuvių Nd. man visai patiko. Galėjau pareikšti savo anti krikščionišką požiūrį. :D
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą