Laimė - kaip Mikės Pūkuotuko medaus stiklainis. Ar kažkas panašaus. Dar nesumąsčiau ką man tas stiklainis simbolizuoja. Apytikriai tai žinau, bet ne šimtu procentų. nesuformulavau minties iki galo. Tad nesakysiu visai. Na be abejo, kada nors būtinai tai padarysiu. Pažadu. O gal ir ne. Kam?. . . :]Kvailioju. Ir jaučiuosi oriai. Atsipūtus. Tikrai gerai. Po truputį laisvinuosi iš savo kiauto. Po galais, kiek galima? Ir nebepergalvoju sakinio mintyse dešimt kartų, kol pagaliau pasakau. Tad šiandien viena draugė man pasakė, kad pasidariau kažkokia ciniška ir kandi. Bet kad aš tokia visad buvau. Visad į viską su ironija žiūrėjau. Tik gal taikiau. . . Bet nusibodo. nebesitaikstau. Ir tikrai palengvėjo! Na ir kodėl aš ankščiau nesusiprotėjau?! Ai tiek to. Svarbu, kad dabar gerai :D
Kokie žmonės veidmainiai. Net šlykštu. Vieną akimirką varo, o kitą jau myli. Ir pikta iš šalies žiūrint. Ai bet tiek to. . . .
Užvakar buvo labai bloga. Kraupiai. Kažkokia psichozė. net pačiai baisu pasidarė, kad man jau reikia į minkštą palatą su durim be rankenytės. . . Bet pasirodo dar ne. Pakalbėjau su Giedrute. Palengvėjo neapsakomai. . . Prisiminėm gražius dalykus [t.y. mylėtus žmones]. Taip ramu pasidarė ir gera. . .
O vakar buvo šiaip labai liūdna. Vakarinio liūdesio seansas. :] Bet gavau Andriaus laišką. Seniai kuo nors taip džiaugiausi. . . Sakė, kad jam viskas gerai. Kad gerėja. Kad sapnuoja. Ir kad viskas bus gerai. Tikiu. Tikrai tikiu. Nes jį pažįstu. Ir žinau, kad aš jį dar pamatysiu gyvą, gražų ir sveiką. . .
Šiandien labai norėčiau kur nors pasibastyt. Nuotaika kažkokia šelmiška užplūdo. O tokiai nuotaikai esant, aš būnu linkusi į avantiūras. . . :D bet visa avantiūra - pušynas-eglynas-beržynas prie namo. FUN.
Noriu prie jūros.
Sapnavau, kad pagaliau apkeliavus pusę pasaulio nuvažiavau į Afriką. Kad sėdžiu mažam ir prišnerkštam zulusų kaimely, aplink kažkokie bušmėnai pliki laksto, masajai šokinėja. . . laužai, tamtamai, kepti driežai, hienos aplink ir piktos beždžionės. . . Žodžiu velniava. O tada pasirodo, kad jau turiu važiuot į misionierių stovyklą, nes ten kažkokio paslaptingo maro epidemija. Gydau gydau, bet visi miršta. . . O galų gale apsergu pati. Ir tai supratus rašau laiškus. Kokį tūkstantį atsiprašymų, padėkų, meilės, draugystės ir testamentinių laiškų. O paskui tranzuoju namo (iš Afrikos :D), kad spėčiau grįžt kol dar nemiriau. Bet kaip supratau, tai man nepasisekė. . . :D Ką tai galėtų reikšt?:o
Jau antra diena galvoj nepaliaujamai skamba Coldplay "Bigger stronger". . . ir mintys ramios kaip tingių avių kaimenė. Nebekamuoja egzistencinių problemų analizavimas, nebekankina baimės, neberūpi tai, kas iki šiol neleido miegot. Supratau kai ką. Būtent tai, ką iki šiol dariau kvailai. Na bent jau vieną iš tų nelemtų kvailysčių. :] Ir jei atvirai - palengvėjo. Rašau rami ir išsišiepus. :]
Noriu. . . . Kažko. . . Kažko gero. . . Ne amžino, bet ir ne akimirkos džiaugsmo. . . Noriu. . .
Ai. . . Tiek jau to. . .
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą