Netyčiukais sau ėmiau ir susimąsčiau. . .
Na ir kokio velnio aš rašau tą blogą?! Ką, negi Afrikos vaikučiai daugiau ką valgyt turi? Globalinis atšilimas stabdomas? Trečiojo pasaulinio karo grėsmė mažėja? AIDS nebeplinta šviesos greičiu? Į žemę nebeskrieja asteroidas? Majų kalendoriuje išpranašauta pasaulio pabaiga neįvyks?
Ir čia pat, pati sau į tą klausimą atsakiau. . .
Niekam nuo to nėra geriau. Tik man. Aš čia parašau tai, kas man neduoda ramybės, kas aktualu. . . Arba ko tiesiog paprasčiausiai nesugebu pasakyt žodžiais. Tik tiek. Na, gal dar noriu, kad tie, kas užmeta čia akį, suprastų koks aš žmogus. Jei dar nesuprato. Arba susidarė ne tokį įspūdį. . .
Kai pradėjau rašyt čia, tiksliau kai dar tik planavau tai daryt, galvojau, kad atvirai čia nieko nerašysiu. Klydau. Na taip, paslapčių čia neiškloju, bet neapsimetinėju. Rašau ką jaučiu, ką galvoju. Ir palengvėja. Tai, ko dažnai gal nedrįsčiau, arba nesugebėčiau pasakyt, tiesiog parašau.
Ir niekas manęs nevaržo. Niekas nekliudo.
Nereikia slapstytis. . .
Smagu. . . :]
2 komentarai:
Tu dar ne samarietė ir visokia kitokia, kad vien dėl to, jog kažko darymas nepadeda AIDS aukoms, neleistum padėti pati sau.
Tai wa. . . :)
O norėtųsi. . . ;p
Rašyti komentarą