Bet ilgainiui jos mane pradeda stumti į depresiją. Ir ne tik mane. Daugelį, nes jos ne tokios jau smagios. . . Šiemet tai pajutau ypatingai stipriai. Negaliu ramiai džiaugtis, kai mylimi žmonės kankinasi. . . Ir apskritai kartais pradedu galvot: "O kodėl jiems?" "Kodėl man?". . . Kodėl?
Ir apie kokį gerąjį ganytoją galima kalbėt, kai geriausias pasaulyje žmogus, sulaukęs vos devyniolikos serga vėžiu. Vėlyvos stadijos. . . Ir kenčia siaubingas ne tik fizines, bet ir dvasines kančias. . . Negaliu džiaugtis. . . Negaliu miegoti ramiai. . . Nes nuolatinė baimė man įsigėrė į kraują ir mane dusina. Aš beprotiškai bijau to, kas neišvengiama. . . Aš paniškai bijau, kad neteksiu nuostabiausio draugo. Žmogaus, su kuriuo praleidau gražiausias akimirkas. . . Brangaus ir mylimo. . .
Bet reikia ištvert. Privalau. Gyvenimas nesustos vien todėl, kad man žvėriškai liūdna. . . Ir nepalauks, kol blogasis periodas pasitrauks nuo manęs. . .
Tai, kas tavęs nenužudo, padaro tave stipresniu. . .
Mėginu patikėti tuo, ir džiaugtis, kad aš gyvenu. Džiaugtis kiekviena diena.
Ir paliku susikaupusį liūdesį čia. Arba pačiam giliausiame stalčiuje. Nenešu jo ir nesklaidau. O kam?
Mėginu patikėti, kad galiu pildyti savo svajones. Kad galiu padėti tiems, kam to reikia. Kad turiu daug nuostabių draugų. . .
Kad esu, kas esu.
Kad turiu prigimtinę teisę ir galimybę bandyti pasiekti savo troškimą. . .


2 komentarai:
Matyt, tiesa, kaip ir jis pats, Dievas, slypi kažkur anapus.
Tiek slypi, kad net neegzistouja :D
Ne Diewas sukūrė žmogų.
Žmogus Diewą.
Tuo wiskas ir pasakyta. . . :) Taip išeina, kad kiekwieną sekmadienį garbinam patys sawe. . . :DDD
Rašyti komentarą