Nebesugebu dėlioti minčių ir perkelti jų į kiek kūniškesnį formatą, nei padrikas kratinys mano galvoje. Siaubas. Nebegaliu rašyt. O mirtinai noriu. Nes antraip uždusiu. . .
Ir aplamai klydinėju gyvenime. Kuo daugiau man metų, kuo daugiau pažįstu žmonių, kuo daugiau sužinau ir suvokiu, tuo sunkiau susigaudau kas po galais čia vyksta. Nebesusprantu nė ko noriu, nė kodėl, nė kam man to reikia iš viso. . . Nieko nebesuprantu. O labiausiai nesuprantu kas man yra. O būtent tai mane pasiutusiai užknisa. Nes jei jaučiu, kad jau nebevaldau situacijos, imu nervintis. . . Labai nervintis.
Taip ir gyvenu. . . Nuolatinis stogo čiuožimas, nemiga, energetiniai vampyrai (kur bepasisukčiau), svetimų bėdos. . . Taip ir jaučiu, kaip sveikas protas patyliukais apleidžia mane.
Turiu nuostabių draugų, gerų draugų, turiu pažįstamų, turiu priešų. . . Yra ko nekenčiu ir kas nekenčia manęs. Greičiausiai tai beveik normalu. Juk skirtingi esam. . .
Nors kartais tiek vieni, tiek kiti mane užknisa. O aš visus užknisu nuolat. . . Įtariu. Nekenčiu kai primetinėju savo nuomonę. Nekenčiunekenčiunekenčiu. . .
Žvėriškai keistai jaučiuosi. Kaip atsibudus iš košmaro- dairausi aplink ir bandau suvokti kas aš ir kur aš. Bet sunkiai sekasi. Ir tas asmenybės neapibrėžtumas mane žlugdo.
Rimtai.
Nuotaika keičiasi kas porą valandų, galiu aprėkt iš niekur nieko arba apsiverkt pažiūrėjus kokį mtv klipą. Arba pradėt šokt laisvalaikio ir pramogų centre "vieno X Maxima". Arba užėjus pykčio priepuoliui suleist nagus sau į delną. Kaip psichopatė kažkokia. . . Ką mastyt? Man rimtai kažkas darosi. Nieko nebeliko iš to, kokia rami ir atsipūtus visažinė buvau prieš gerus du metus. Gal per daug sukrėtimų? Gal per aukštai šokau? O gal tiesiog atėjo laikas susivokt kokio velnio aš čia. Matyt. Bet jei šitaip tęsis dar metus, tai garbės žodis, atsidursiu minkštoj palatoj su durimis be rankenytės. . .
Ech kokios perspektyvos. . . :D
Nors iš tiesų tai viskas nėra taip jau blogai. Persūdžiau. Man taip baisiai užplaukia tik protarpiais. Pvz. šiandien. Ir lyg šešėlis persekioja bloga nuojauta. . . Gal tik išsimiegot ir tereikia?. . .
Bet vis dėl to. . .
Nekenčiunekenčiunekenčiu....
4 komentarai:
Mano bėdos. Neslėgsiu jomis tavęs. :> Pasistengsiu...
o panašiai jaučiuosi ir aš. nežinau... Nesusiformavusi ir kažkokia trapi terpė, padengta oda ir prikimšta kaulų ir mėsos...
Sese, tawo beda manes neslegia, nes zinau, kad tai ne mano ar tawo kalte ir kad wiskas baigsis gerai. Tik nezinau kada. . . O pati puikiai zinai, kokias dvi mylimas mirtinas bedas turiu. . .
Noriu, kad viskas nesibaigtų. Bet būtų gerai. ;)
Ir noriu, kad tu būtum laiminga. :) Noriu. Labai noriu. Ir skaudu, kad gyvenimas verčia tave kentėti. Ir ne šiaip. Ne taip kaip aš. O rimtai. Nes kažkur paskui JUOS. Tavuosius, driekiasi mirties šešėlis. (atsiprašau. nenoriu skaudinti,bet nežinau kaip kitaip išsireikšti).Ir šešėlis dengia tavo širdį. Nes žmonės, kurie aptemę dabar galima rasti tavo širdyje... Matyt neprisivertei jų kažkadais išmesti iš visų savo kertelių... Buvo per brangūs... O dabar - to pasekmė. Su jų bėdomis gyveni ir tu. Jei taip būtų manąjam JAM tikriausiai irgi kraustyčiausi iš proto... Verkčiau. Tik visa esmė, kad tavieji apie tave galvoja, o manasis apie mane - ne.
Tau leidžiama kentėti. Ir iš vis. Kentėti turim visi. Tai užgrūdina. Skaudu. Tiesa.
Ir labai jau ne Kalėdinė dovana čia tau...
Ką jau padarysi, sesut. . . Matyt taip lemta.
Egzaminas: išlaikysiu ar neišlaikysiu? Jei ištversiu, matyt, wiskas bus gerai. O jei ne. . .
Tiek to :) Nesileiskim į filosofiją. . . Kaip bus- taip. . . Matyt netinkamu laikau atsidūriau netinkamoje wietoje. Nors, tiesą pasakius, nieko nesigailiu. Nes prisimenu daug nuostabių dienų. O meilė yra meilė. . . :)
Ir Jurga ir sesuo tvirtina, kad Jį ignoruočiau, nekreipčiau dėmesio ir kad aš kwaiša. . . Bet metų draugystės juk išbraukt iš gyvenimo negaliu. . . Be to turiu sąžinės ir dar kažkiek atjautos. . . O jei man taip nutiktų? Juk jis gyvenimo nuskriaustas. . . Psichopatas. Bet mylėjau. . . Ir ką daryt? Negaliu atsiribot ir palikt jį vieną. Nes žinau ką jis padarys.
O Andriaus kančia man iš vis atrodo nepakeliama. . . Neįsiwaizduoju ką jis dabar išgywena. . . Ir net bijau pamėgint įsiwaizduot. . .
Wis dėl to Kalėdos. Ir wisai nenoriu, kad dėl manęs pergywentum. . . :) Pakalbėsim po Naujųjų. Laiko turėsim :):*
Labai tau Ačiū, kad paguodi, kad išklausai ir kad rūpiniesi. . . :***
Ką aš be taves daryčiau. . .
Rašyti komentarą