Keista. . . Žmonės tokie skirtingi. . . Skirtingai geri, skirtingai blogi, skirtingai gražūs. net mieli skirtingai. Ir į gyvenimą skirtingai žiūri. Ir jį gyvena skirtingai.
Kartais man dėl to nejauku. Man gražu, o kažkam tai atrodo tiesiog nesamonė. Aš noriu, o kitam tai nė motais. . . Aš verkiu, kitas iš to juokiasi...
Glumina kiekviena diena... Vis nauji ir nauji išgyvenimai, potyriai. Kasdienis naujas suvokimas. Ateinantis skaudžiai ir su didele jėga nusmelkiantis sąmonę. Užtemdantis akis ir parbloškiantis tarsi minčių taifūnas. Net nežinau iš kur tai. . .
Kartais visko tiek daug, jog telieka sprogt.
O sprogt nenoriu. . . Gyvent man patinka. Nors bijau. Daugelį progų praleidžiu, užuot godžiai jas sugėrus į save. . . Savisauga. Senamadiškumas. Pokyčių baimė. Praradimo baimė.
Štai tai ir apsunkina egzistensiją iki beprotybės. . .
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
1 komentaras:
Juokingiausia, jog supranti ką darai blogai ar ne taip, tai ką norėtum keisti, kas nesuteikia pilnatvės, ir visvien elgiesi kaip anksčiau. Gi vieną kartą imsim ir numirsim... Tai geriau gyvent taip, tarsi kvėpuotum paskutinį mėnesį... ;) Išvis, siurbkis į visas pasitaikiusias ir tau patikusias "progas". O kas toliau - pamatysim. Jugi tikrai dar galim gyven impulsyviai, kol nesam vaikais ir vyrais apsitvėrusios savo pasaulius.
Rašyti komentarą